Tu bi-Švat – medžių Naujieji metai

Tu bi-Švat istorija siekia seniausius laikus. Nors Toroje ir nėra jo paminėjimo, Mišnoje šventė jau minima. Paprastai pagal žydų kalendorių Tu bi-Švat švenčiamas Švato mėnesio 15 dieną. Šiai šventei iškrinta laikas, kai Izraelyje po žiemos miego pabunda ankstyviausieji žydintys medžiai ir pradeda naują vaisių mezgimo ciklą. Suprantama ir kodėl pasirinktas Švato mėnuo – jam būdingi gausūs lietūs, todėl visi ankstyvieji medžiai greitai pasidengia sodria žaluma. Tiesa, dėl Tu bi-Švato tikslios datos buvo kilęs ginčas: Šamajaus ir Hilelio mokiniai dėl to nesutarė. Pirmieji siūlė Švato 1 dieną, antrieji – Švato 15. Kaip įprastai nutikdavo, ir šiame ginče nugalėjo Hilelio šalininkų nuomonė.

Šie vieni iš keturių per metus švenčiamų žydų ,,Naujųjų metų“ taip pat skiriami dešimtinių atskirimui – medžių ir viso derliaus. Po šios datos surinkti vaisiai yra naujas derlius. Pagal žydų įstatymus nuo jų reikėjo atskirti dešimtinę (maaserot) – dešimtąją derliaus dalį, kurią valstietis atiduodavo vargšui arba levitams.

Šią dieną yra ypatinga tradicija – kartu su visa šeima reikia pasodinti bent vieną medį. Bet kurį augalą žydai lygina su vaiku, todėl mano, jog pirmuosius metus būtina juo rūpintis, kad paskui jo vaisiai džiugintų visą gyvenimą. O ir medžiui ūgtelėjus bei sustiprėjus apie jį nepamirštama: jis gausiai laistomas, tręšiamas ir stebimas. Be medžių sodinimo, šią dieną įprasta valgyti daug vaisių, ypač vynuogių, figų, granatų, alyvuogių ir datulių – tai yra tų vaisių, kuriais Tora šlovina Izraelį – ,,kviečių ir miežių šalį, vynuogių vytelių, granatmedžių, alyvmedžių ir datulių medaus“.

Bene prieš keturis šimtmečius susiklostė Cfatos kabalistų tradicija Naujuosius medžių metus sutikti šventiniu Sederiu – atitikmeniu žydų Velykoms – Pesach: išgerti tradicines keturias taures vyno, skirtingomis dalimis sumaišant raudoną ir baltą, tam tikra tvarka suvalgyti vaisius, kuriais garsus Izraelis, skaityti Toros eilėraščius, kuriuose minimi augalai, Talmudo fragmentus ir, žinoma, Zogaro knygas.

Vienas iš pirmųjų tokio Sederio aprašymų yra knygoje ,,Chemdat Ajamim“: ,,Tu bi-Švat naktį susirenkama mokymosi, vieno iš mokytojų ar gerbiamų bendruomenėje žmonių namuose…Dega žvakės, stalai uždengti baltomis staltiesėmis ir papuošti gėlėmis, augalais, mirtos šakelėmis ir skanėstais. O ant jų – raudono ir balto vyno ąsočiai. Po Toros skaitymo pripilama pirmoji iš keturių taurių – turima pradėti nuo balto vyno. Sederio dalyviams patiekiami gaminiai iš kviečių (pyragai), alyvuogės, datulės ir vynuogės, kalbami palaiminimai virš vaisių bei vyno ir mėgaujamasi jais…Pripilama antrą iš keturių taurių – daug balto ir truputį raudono vyno. Kiekvieną kartą vynas vis raudonesnis – iki tol, kol ketvirtoje taurėje netampa absoliučiai raudonas. Ant stalo dedamos datulės, granatai, etrogai ir obuoliai…Pripilama trečioji taurė – po pusę balto ir raudono vyno. Ant stalo krinta riešutai, migdolai, saldžiavaisio pupmedžio vaisiai ir kriaušės. Sederio dalyviai mokosi Torą, o paskui pakelia trečiąją taurę ir išgerią ją už gerus, palaimintus ir derlingus metus. Pripilama ketvirtoji taurė – daug raudono ir truputį balto vyno. Ant stalo dedamas desertas, dalyvaujantys dainuoja ir šoka…“

Čia kiekvienas aprašymo elementas – ne atsitiktinis. Kvietiniai pyragai, granatai, alyvuogės, datulės ir vynuogės primena septynis, pasak Toros, Izraelio Žemę šlovinančius vaisius. Kiti vaisiai bei riešutai simbolizuoja skirtingus dvasinius pasaulius, kurių egzistavimą postuluoja lurijaninė kabala.

Pagal padavimą būtent per Tu bi-Švat Izraelio Žemėje padeda megztis etrogai – citrusiniai vaisiai, būtini priesako apie ,,keturis augalus“ įgyvendinimui Sukot šventėje. Todėl yra chasidų tradicija šią dieną melsti apie tai, kad turėtų garbę sekantiems metams įsigyti gražų etrogą.

Aškenazių bendruomenėse Švato mėnesio 15 dieną ant stalo taip pat dėdavo vaisius ir ypatingą dėmesį skirdavo tiems, kuriais garsėjo Izraelio Žemė. Tiesa, padaryti tai buvo sudėtinga, nes Tu bi-Švat švenčiamas žiemos metu – Rytų Europoje ne vaisių metu, todėl dažniausiai naudodavosi džiovintais.

Pasak vienos iš nuomonių, Tu bi-Švat ne tik ,,Naujieji metai“, bet ir medžių ,,teismo diena“. Šią dieną Aukščiausiasis sprendžia koks bus vaisių derlius sekantiems metams. Ir kadangi ,,labdarystė atšaukia rūstų nuosprendį“, šią dieną aukojama. Kai kurie stengiasi duoti sumą, lygią 91 – tai atitinka žodžio ,,ilan“ (medis) gematriją.

Kai Erec-Izraelyje pradėta apsigyventi, žemės ūkis ir žemdirbystė turėjo pabaigti karaliavusį ant šios žemės jos niokojimą ir tapo pirmųjų gyventojų veiklos varomąja jėga. Vis labiau populiarėjo ir jau minėta tradicija Tu bi-Švat šventės metu sodinti medžius. Nuo 1908 m. Žydų Nacionalinis Fondas ir švietimo sistema ją taip pat aktyviai palaiko – Tu bi-Švat tapo diena, kai visame Izraelyje mokiniai bei jų mokytojai išeina sodinti naujų medžių sodinukų. Jų sodinimo ceremonijos yra ryšio tarp žydų tautos ir jos žemės atnaujinimo simbolis.

1949 m. vasario 14 d. (5709 m. Švato mėnesio 15 d.) Žydų Agentūros pastate Jeruzalėje įvyko pirmasis Įstatymų Leidimo Susirinkimo posėdis. Po dviejų dienų Įstatymų Leidimo Susirinkimas nutarė, kad įstatymus leidžianti Izraelio Valstybės įstaiga vadinsis ,,Knesetu“. Nuo tada savo įkūrimą Knesetas kasmet mini Tu bi-Švat dieną, o jo nariai dalyvauja medžių sodinimo ceremonijose visoje šalyje.

Įdomūs faktai  

Žydų įstatymas draudžia kirsti vaisius mezgančius medžius be svarbios priežasties. Be to yra draudimas maistui naudoti prisirpusius vaisius, kurie išaugo pirmų trijų metų po medžio pasodinimo laikotarpiu (medžiui trys metai turi būtinai sueiti iki Tu bi-Švat šventės).

Daugelis populiarių žydiškų vardų yra susieti su augalais, pavyzdžiui ,,Tamaras“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia ,,finikinė palmė“, ,,Alonas“ – ,,ąžuolas“, ,,Janivas“ – ,,brandinti vaisius“, Ilanas/Ilana – ,,medis“.

Pirmieji sionistai Izraelyje medžius sodino tam, kad padėtų atstatyti žemės struktūrą ir kaip žydų tautos atgimimo simbolį.

Tuose pasaulio regionuose, kuriuose Tu bi-Švat šventės metu šalta ir medžiai nesodinami, žydų bendruomenėse įprasta sėti petražoles. Po kelių mėnesių jas pateikia Pesacho Sederiui.

Tradiciškai gimus berniukui yra sodinamas kedras, o mergaitei – kiparisas.

Kadangi Tu bi-Švat šventė simbolizuoja gamtos atgimimą, didelės Izraelio įstaigos buvo įkurtos būtent šią dieną: be Kneseto per Tu bi-Švat savo gimtadienį švenčia Jeruzalės Žydų universitetas, kurio statybos pradžią žymintis akmuo buvo padėtas 1918 m., Technion Haifoje – 1925 m.


Šaltiniai: ru.chabad.org, knesset.gov.il, religions.unian.net.  


Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.