Toros teksto teisingumas
Iš kur mes žinome, kad šiuolaikinė Tora identiška tai, kurią žydai gavo ant Sinajaus kalno?
Iš kartos į kartą tikslus ir detalus Toros perdavimas – vienas iš svarbiausių žydų tradicijos pasiekimų. Tačiau ar Toros tekstas toks pat, kaip pripratome manyti?
Dievas Torą pažodžiui padiktavo Mozei. Štai kas skelbiama Midraše1 (Dvarim Raba, 9:4):
,,Mozė prieš mirtį užrašė trylika Toros ritinių. Dvylika iš jų buvo padalinti dvylikai genčių. Tryliktas (kartu su akmeninėje plokštėje iškaltais Dievo žodžiais) – patalpintas į Sandoros skrynią. Jeigu kas nors pabandytų pakeisti Toros tekstą, Ritinys iš Sandoros skrynios liudytų prieš jį. O jeigu būtų bandoma falsifikuoti tryliktąjį Ritinį, likusios dvylika kopijų tuoj pat išduotų bet kokį neatitikimą.“
Kokiu gi būdu vykdytas naujųjų ritinių patikrinimas? Šventoji Jeruzalės Šventykla turėjo ,,kontrolinį egzempliorių“ su kuriuo tikrindavo visus likusius Ritinius. Po Antrosios Šventyklos sugriovimo 70 mūsų eros metais mūsų Mokytojai – teisuoliai atliko globalius patikrinimus – siekta išsiaiškinti ir ištaisyti per perrašymo procesą įsibrovusias galimas klaidas.
Toros ritinio rašymas
Talmude suskaičiuota daugiau kaip dvidešimt Toros ritiniui keliamų reikalavimų – naudoti galima tik visus juos atitinkantį Ritinį. Tai – įdiegta į Torą savotiška saugumo sistema. Jeigu nors vienas iš nustatytų reikalavimų yra pažeistas, toks Ritinys negali būti laikomas šventu, iš jo negalima viešai skaityti Toros tekstų.
Kruopštus ranka perrašomo Ritinio procesas trunka apie 2000 valandų (tai visus metus trunkantis darbas). Per daugelį amžių žydų perrašinėtojai suformavo sekančius principus:
1) Jeigu tekste yra pridėta nors viena papildoma raidė, toks Toros ritinys pripažįstamas netinkamu skaityti.
2) Jeigu tekste trūksta nors vienos raidės, toks Toros ritinys pripažįstamas netinkamu naudoti.
3) Perrašinėtoju gali būti tik išsilavinęs, religingas, turintis specialų parengimą ir gavęs atestaciją žydas. Visos perrašinėtojo naudojamos medžiagos (pergamentas, plunksnos, rašalas) turi atitikti griežtus reikalavimus ir būti pagamintos tik Toros ritinio perrašymui.
4) Perrašinėtojas neturi teisės Torą užrašinėti iš atminties. Prieš jį visada turi būti kitas Ritinys, su kuriuo būtina pastoviai tikrinti užrašomą tekstą.
5) Prieš užrašydamas žodį, perrašinėtojas privalo kiekvieną iš jų garsiai ištarti. Tarp raidžių ir žodžių eilučių turi būti išlaikytas nustatytas intervalas. Jeigu viena raidė liečia kitą – toks Ritinys yra sugadintas.
6) Jeigu nors viena raidė yra pažeista tiek, kad jos neįmanoma perskaityti, visas Ritinys yra nenaudojamas. Šiuo atveju visai nesvarbu kas sugadino raidės ,,piešinį“ – rašto defektas ar mechaninis Ritinio popieriaus pažeidimas. Kiekviena raidė turi būti taip perrašoma, kad koks žmogus beskaitytų, net ir mokinys, galėtų ją atskirti tarp panašių raidžių.
7) Atitinkamą atstumą tarp žodžių perrašinėtojas turi išlaikyti taip, kad vienas žodis neatrodytų kaip du atskiri žodžiai ir atvirkščiai.
8) Perrašinėtojas neturi keisti skyrių tvarkos ir privalo laikytis atitinkamo eilučių ilgio bei Toros paragrafų struktūros.
Sistemos sėkmė
Net ir esant palankioms aplinkybėms korektiškumo ir nekeičiamumo užtikrinimas tokiame sename bei ilgame dokumente kaip Tora – ypatingai sudėtinga užduotis. Juk žydiškų bendruomenių istorijoje – nesibaigiantys pogromai ir persekiojimai. Paskutiniuosius 2000 metų žydai išsiblaškė po visą pasaulį – nuo Jemeno iki Lenkijos, nuo Australijos iki Aliaskos.
Tikslų Toros perdavimą apsunkino daugelis istorinių faktų. Vienas iš jų – prieš 1900 metų sugriauta Šventovė, kurios sunaikinimas privedė prie Sanhedrino2 paleidimo.
Panagrinėkime dabartinę situaciją. Jeigu surinksime pačius seniausius Toros ritinius ir juos palyginsime tarpusavyje, galėsime sužinoti ar yra kokie nors teksto iškraipymai ir jeigu yra, tai koks jų kiekis. Toroje yra 304805 raidžių (arba apie 79000 žodžių). Kaip manote, kiek iš 304805 raidžių gali būti iškraipytos? Dauguma įvardina nuo 25 iki 1000.
Iš visų kitų Ritinių skiriasi tik Jemeno Toros ritiniai, nes ilgaamžėje istorijoje ši bendruomenė nebuvo pasaulinių tikrinimų sistemos dalimi – jų Ritiniuose yra suskaičiuotos devynios neteisingai perrašytos raidės. Šios klaidos yra išskirtinai orfografinės ir nedaro įtakos žodžių reikšmėms. Palyginimui galima pateikti žodį ,,spalva“ (colour). Kaip jį užrašysite? JAV rašoma ,,color“, Didžiojoje Britanijoje – ,,colour“. Toks ir orfografinis nesutapimas tarp šiuolaikinių Toros ritinių. Vertinant tūkstantmečius gyvuojančią Torą – pastarasis devynių neteisingai perrašytų raidžių rezultatas yra įspūdingas.
Toros palyginimas su kitais tekstais
Ar palyginus Torą su kitais panašiais dokumentais, pavyzdžiui krikščionių Biblija (abi knygos turi panašų žodžių skaičių), žydų pasiektas rezultatas pasiliks tokiu pat įspūdingu?
Pirmiausia išsiaiškinkime kuris iš šių dviejų dokumentų turėjo geriausiai išsisaugoti. Žinoma, kad krikščionių Biblija ir tam yra kelios priežastys. Pirma, ji apie 1700 metų ,,jaunesnė“ už Torą. Antra, krikščionys nepatyrė tokių persikėlimų ir persekiojimų, kokie teko žydų tautos daliai. Trečia, pas krikščionis visada buvo centrinė valdžia (Vatikanas), kuri stebėjo Biblijos teksto autentiškumą.
Kokie gi rezultatai? Krikščionių Biblijos tikroviškumą patvirtinantis specialiai parašytas jos vertimo žodynas liudija: ,,Evangelijoje pagal Luką tyrinėjant 150 graikų manuskriptų aptikta daugiau negu 30000 neatitikimų. <…> Galime užtikrintai pasakyti, kad Naujajame Testamente nėra nei vieno sakinio, kuris neturėtų kelių įvairių manuskriptų perskaitymo variantų.“ Kiti mokslininkai praneša, kad išlikusiuose Naujojo Testamento manuskriptuose egzistuoja apie 200000 variantų, iš kurių 400 vienos ar kitos ištraukos reikšmę keičiančios atmainos, 50 iš jų turi principinę reikšmę. Taigi, Toroje buvo rasti tik devyni nekeičiantys parašyto teksto prasmės orfografiniai nesutapimai, krikščionių Biblijoje jų yra apie 200000, iš kurių 400 tekstui suteikia skirtingą jo supratimą. Šį palyginimą pateikiame ne tam, kad išsakyti nuomonę apie krikščionybę – mūsų tikslas parodyti nepaprastą žydų stropumą saugant pirmosios Toros autentiškumą.
Tora ir Visata
Talmude (Eruvino traktatas, 13a) pateikiama puiki istorija:
,,Kai pas rabiną Išmaelį studijuoti Torą atėjo rabinas Meiras, mokytojas uždavė jam klausimą:
– Sūnau mano, kuo tu užsiimi?
– Aš perrašinėtojas, – atsakė Meiras.
Tada rabinas Išmaelis pasakė:
– Sūnau mano, būk atsargus šiame darbe, nes tai – šventas užsiėmimas. Praleidęs ar pridėjęs vieną raidę tu gali sugriauti visą pasaulį.
Rabinas Meiras pasakė:
– Patikėkite, aš raidėse klaidų nedarau. Bet nerimauju dėl to, kad ant puslapio gali nutūpti musė ir kol rašalas dar neišdžiuvęs pakenkti vienai iš raidės linijų. Tada visas mano darbas bus veltui…“
Garsus komentatorius Raši (Prancūzija, XI a.) pateikia pavyzdžius kaip vienintelė prirašyta arba praleista raidė gali atvesti į eretinį Toros skaitymą. Tai iš esmės ir yra ta pati klaida, kuri gali sugriauti visą pasaulį.
Talmudo komentatorius Macharša (Lenkija, XVI a.) paaiškina, kad pavojus yra net tuo atveju, jeigu klaida neįtakoja žodžio reikšmės. Juk sutinkamai su kabalistine tradicija Toros raidės atitinka ,,juoda ugnimi baltoje ugnyje“ parašytus šventus Aukščiausiojo vardus. Šias raides Jis ištarė sutverdamas pasaulį ir būtent su jų pagalba Jis šiuo momentu užtikrina Pasaulio funkcionavimą. Štai kodėl viena nutrinta raidė kelia pavojų viso pasaulio egzistavimui.
Pagal Discovery seminaro medžiagą. Tarptautinė švietėjiška organizacija Aish ha Torah.
Paaiškinimai
1Midrašas – hebr. aiškinimas.
2Sanhedrinas – galintis išspręsti bet kokius nesutarimus ir suvienyti tautą centrinis žydų valdžios organas
Iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.